šiušėmetis

šiušė́metis sm. (1); SD¹10,43,83, SD24,156, Sut, N, [K], LsB284, KŽ, šiūšė́metis (1) Jn(Kv), NdŽ; FrnW996 1. Jn(Kv), NdŽ žr. šiušiametis 4. 2. sing. col. SD10,24, Sut, N, [K] žemiausi visuomenės sluoksniai, tarnai, prastuomenė: Kur tankiausios prisiegos, jei ne tarp vežėjų, padėtojų, varytojų, ragintojų, virėjėlių, dvarno šiušėmečio brš.